Visos teisės saugomos © 2019 - Butkiškės kaimo bendruomenė

Butkiškės kaimas įsikūręs Raseinių rajono pietryčiuo­se, Ariogalos seniūnijoje, netoli automagistralės Kaunas - Klaipėda. Nuo Ariogalos seniūnijos centro Butkiškė nu­tolusi apie 10 km, nuo Raseinių miesto 30 km, nuo Kau­no 50 km. Netoliese teka Dubysos upė, kaimą supa Du­bysos regioninis parkas. Bendruomenės teritorija ribojasi su Jurbarko savivaldybės Judaičių ir Seredžiaus seniūni­jomis. Butkiškėje yra 13 gatvių. Ši gyvenvietė didžiausia Ariogalos seniūnijoje.

 

ISTORIJA

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

    Vyskupas Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystė- je“ mini, kad žmonės 1539 m. patys Butkiškėje pasistatė bažnyčią. Tai, ko gero, seniausia Raseinių krašto medinė bažnyčia. Kiti šaltiniai mini, kad Butkiškėje pirmoji baž­nyčia pastatyta 1506 m. 1539 m. iš Ariogalos valstybinio dvaro jai padovanota 19 valakų žemės. 1553 m. Butkiš­kės klebonu buvo Ambraziejus Žaltys, Abraomo Kulvie­čio pusbrolis, galbūt dėl Martyno Mažvydo įtakos pe­rėjęs į protestantizmą. Manoma, kad M. Mažvydas galė­jo tuo metu lankytis ir prieš išvykdamas į Karaliaučių, kurį laiką gyventi Butkiškėje. Apie tai poetas Justinas Marcinkevičius rašo knygoje „Mažvydas“. 1567 m. ir 1569 m. Butkiškėje klebonavo Petras Butrimas. 1579 m. Tarkvinijaus Pekulo vizitacijos metu gana apleistoje Butkiškės bažnytėlėje dirbo klebonas Jurgis Jurgevičius, kartu ėjęs ir Ariogalos vikaro pareigas. 1589 m. minimas klebonas Valentinas Grigaravičius. 1613 m. Butkiškė jau buvo Ariogalos filija, o 1636 m. vėl minima savarankiška Butkiškės parapija. Manoma, kad žymesnis bažnyčios remontas darytas 1748 m. ir 1840 - 1841 m. 1843 m. nusavintas bažnyčiai priklausęs Skubų palivarkas, Paskystunio ir Kunigiškių kaimai bei Butkiškės jurisdika. 1825 m. ir 1853 - 1861 m. veikė parapinė mokykla. 1867 m. apklausti vietos senbuviai sakė nežiną, kada statyta bažnyčia, tačiau manantys, kad ją pastatė jų protė­viai XVI a. pradžioje. XX a. dar minima, kaip manoma 1539 m. statyta koplyčia. Nors 1925 m. leista ją nugriauti, tačiau 1961 m. Tėvas Stanislovas rado sukriošusi medinį statinį su data A.D. 1529.

Klebonas Pr. Bikinas 1935 - 1939 m. bažnyčią kapitališkai suremontavo. Šis remontas su­jaukė jos datavimą, nes dabar gana dažnai nurodoma, kad bažnyčia pastatyta 1939 m.

XX a. antroje pusėje Butkiškės bažnyčioje dirbo klebonas Juozapas Narbutas, administratorius Mykolas Dobrovolskis - Tėvas Stanislovas (1962- 1966), klebonai Liudvikas Semaška, Antanas Jodelis, Jordanas Urbonas, Vladas Luzgauskas, Gin­tas Rumševičius. Nuo 2006 m. Butkiškės bažny­čioje klebonu dirba Žygintas Veselka.

Nors nuo senų laikų minima Butkiškės bažnyčia, tačiau ilgus šimtmečius ji stovėjo praktiškai plyna­me lauke ir tik XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje čia pradėjo augti kaimas. Istorija mena, kad 1923 m. kaime buvo 12 sodybų su 79 gyventojais. Prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo keli dvarai, lenkinę gyventojus. Pirmojo pasaulinio karo audra, sudeginusi kitus padubysio kaimus ir miestelius, parapijiečių įsitikinimu aplenkė Butkiškę dėl bažnyčios kairiajame šoniniame altoriuje esan­čio seno Šv. Mergelės Marijos paveikslo. Į didesnę gyvenvietę Butkiškė išaugo tik tuomet, kai čia buvo įkurta centrinė kolūkio gyvenvietė.

Kolektyvizacija

1950 metais, balandžio 1 dieną, Butkiškės kaime įsikūrė „Tary­binio artojo“ kolūkis, kurio pirmasis pirmininkas buvo Jonas Šuopys. Po metų, prie jo prisijungė gretimų kaimų - Putrių ir Juteikių - kolūkiai: ,,Dubysa“ ir „Naujas kelias”. Kolūkiui va­dovauti ėmė Stasys Zemulaitis. Vėliau pirmininkavo Steponas Bakšys, Kazys Babonas. 1958 metų kovo 5 dieną kolūkio pirmininku išrinktas Lietuvos žemės ūkio akademijos auklėtinis Vladas Bertulis. Jis kolūkiui vadovavo 22 metus. 1973 m., pri­jungus gretimą „Naujo ryto“ kolūkį, „Tarybinis artojas“ jau tu­rėjo 3982 ha žemės. Kolūkis vertėsi pieno - mėsos gyvulinin­kyste, daržininkyste ir sėklininkyste. Buvo pastatyti didžiuliai šiltnamiai, kuriuose buvo auginamos gėlės ir daržovės. Už 48,2 cnt/ha. žieminių kviečių derlingumą 1975 metais kolūkis buvo pakviestas dalyvauti TSRS žemės ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje. Apie kolūkį Lietuvos televizija sukūrė dokumentinį filmą „Pavasario diena metus maitna“. Kolūkis pasistatė didelius kultūros namus ir tapo Lietuvos filharmonijos filialu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ko­lūkis buvo pavadintas „Artojo“ kolūkiu. 1993 metais jis buvo likviduotas. Žmonės pradėjo ūkininkauti savarankiškai. Dar buvo susikūrusios kelios bendrovės, bet ir jos greitai sunyko. Savarankiškas ūkininkavimas, kai žmogus jaučiasi pats sau šeimininkas, pasirodė daug prana­šesnis.

Kontaktai

Butkiškės kaimas,
Ariogalos sen.,
LT-600271 Raseinių r.

El. paštas: lbielskis@gmail.com

Mob. tel. 8 600 21190

Kontaktai mobile

Butkiškės kaimas,
Ariogalos sen.,
LT-600271 Raseinių r.

El. paštas: lbielskis@gmail.com

Mob. tel. 8 600 21190