Butkiškiečiai jaučiasi saugesni
Rugpjūčio 29 dieną vykusioje Butkiškės kaimo bendruomenės vasaros palydėtuvių šventėje buvo įgyvendinamas saugaus eismo projektas. Renginyje dalyvavo Šiaulių apskrities Raseinių policijos komisariato prevencijos poskyrio bendruomenės pareigūnė Giedrė Deveikienė ir operatyvaus valdymo poskyrio postinis Rolandas Reifonas. Kartu, dideliam mažųjų šventės dalyvių džiaugsmui, pareigūnai atsivežė ir Amsį. Svečiai ne tik kalbėjo apie eismo saugumą, bet ir padėjo išdalinti saugaus eismo priemones. Labai smagu, kad šį kartą didelį susidomėjimą rodė ir suaugusieji. Jie dėkojo už gautas saugaus eismo priemones ir pažadėjo jas nešioti. Tikimės, kad Butkiškėje tapo saugiau.
Kas įmanoma per vieną dieną?
Yra pasaulyje vietų, kurias gali atpažinti iš vieno žodžio. Išgirdus „Eifelis“, iškart supranti kalbant apie Paryžių, Kleopatros vardas visiems sietinas su Senovės Egipto faraonais. Ir Lietuvos miestai turtingi tokiais raktiniais žodžiais. Šiandien išgirdus kurį nors vieną iš daugybės tapatybę atskleidžiančių žodžių: Medžių lajų takas, Puntuko akmuo, „Laimės žiburys“ siaurukas, vasaros rogutės, aukščiausia Lietuvoje bažnyčia „Vorutos vynas“, Arklio muziejus niekam nereikia sakyti apie kokį miestą sukas kalba, visi pasakys tai - Anykščiai.
Tėvo Stanislovo atminimui
Tėvas Stanislovas (kun. Algirdas Mykolas Dobrovolskis) 1962 – 1966 metais buvo Raseinių rajono Butkiškės parapijos klebonas. Per Krasauskų giminės susitikimą kilo mintis Butkiškėje pasatyti Tėvui Stanislovui koplytstulpį ir tuo įamžinti jo atminimą. Arūnas Krasauskas ir Antanas Vaičius kreipėsi į Butkiškės kaimo bendruomenę ir sulaukė pritarimo bei palaikymo. Ąžuolą koplytstulpiui padovanojo LR seimo narys, Butkiškės bendruomenės garbės pilietis Gintautas Mikolaitis. Rūpintojėlį išdrožė vidukliškis meistras Darius Janušauskis. Saulutę, labai panašią į tokią, kokias gamindavo Tėvas Stanislovas, nukaldino vietinis kalvis Česlovas Baltrušaitis. Pastatyti koplytstulpį labai padėjo Ariogalos seniūnija.
Pavasario poezijos paukšte, ir vasarą plasnok!
Nuo neatmenamų laikų žmonės kūrė ir ateityje kurs eilėraščių posmus. Jie kaip viščiukai prieš išsirisdami iš kevalo ima krebždėti kūrėjo pakaušyje, kol „išsirita“ į šviesą, į baltą popieriaus lapą ir tampa žodžiais. Tie žodžiai kartais tiesiog ima ir nukrenta kaip žvaigždės į delną, o būna, kad jas reikia per kančią traukti iš gelmių, tik vienam kūrėjui žinančiam iš kokių. Kai kas sako, kad kurdamas žmogus ne tik išreiškia savo jausmus, bet ir išsivalo nuo neigiamos energijos srautų, kartu pasikrauna naujos energijos.
Birželio 10 d. Butkiškėje, tarp Inkosos ir Dubysos, išpuoselėtoje Butkiškės filialo bibliotekininkės Vilmos ir Stanislovo Augustinavičių sodyboje, pozityvios energijos visi pasikrovė poezijos skaitymuose, kurie šiemet jau penktieji, pavadinti „Išeina metai.../Tik pėdas palieka...“.
Butkiškės ansambliui 5-eri metai
<p">
Tikriausiai visi esame girdėję apie puikų Butkiškės kaimo ansamblį, vadovaujamą Andriaus Bautronio. Jų atliekamos dainos ir melodijos glostė ne vieno širdį. Šiam ansambliui šiemet sukako penkeri metai ir ansambliečiai surengė puikų koncertą – paminėjimą. Kaip pasakojo ansamblio vadovas Andrius Bautronis, jis pradėjo dirbti 2014 metų balandžio 1 dieną, todėl pradžioje ne visi tai palaikė rimtu dalyku. Bet po truputį patikėjo ir prasidėjo repeticijos, darbas. Pirmasis koncertas buvo tradiciniame rajono renginyje ,,Po senolių pastoge“ Ariogaloje, po to Raseiniuose. Vėliau tų koncertų buvo daug – ne tik Butkiškėje, Raseinių rajone, bet ir Ukmergės, Jurbarko, Kauno rajonuose. Ypač padaugėjo išvykų, kai mūsų ansambliečiai pradėjo bendradarbiauti su Ariogalos literatų klubu, vadovaujamu mūsų kraštiečio poeto Antano Kišono.
Eglutė mūsų mažiesiems
Gruodžio 20 dieną Butkiškės kaimo bendruomenės taryba surengė eglutės įžiebimo šventę mažiausiems mūsų kaimo vaikučiams. Labai smagu, kad vaikučių ir jų tėvelių susirinko labai daug – pilni bendruomenės namai. Pasveikinti juos ir įteikti dovanėles atvyko Senelis Šaltis su Snieguole. O vaikučiai tai šaunuoliai – daugelis atėjo pasipuošę kaukėmis ir išmokę gražių eilėraštukų. Šventėje dalyvavusi Senelio Šalčio padėjėja Kristina ne tik su mažaisiais pažaidė įvairių smagių žaidimų, pašoko šokių, sprendė mįsles, bet daug užduočių turėjo atlikti ir vaikučių tėveliai. Visiems buvo labai smagu. Viso renginio metu armonika mums grojo šaunusis Česlovas Radvilavičius. Renginį finansavo Butkiškės kaimo bendruomenė. Ačiū visiems padėjusiems ir prisidėjusiems – už eglutės parnešimą, jos papuošimą, salės sutvarkymą, dekoravimą ir aktyvų dalyvavimą.
Su Šv. Kalėdom
Mielieji,
Prasmingo susikaupimo namie, prie Kūčių stalo! Telydi Jus tyliosios nakties viltis, šviesa ir gerumas, tegyvena Jūsų šeimoje darna, tebūnie atviros Jūsų namų ir širdies durys visiems šilumos reikalingiems!
Tegul Geroji Naujiena palydi Jus į Naujuosius Metus, tegul į Jūsų kasdienių darbų verpetą įlieja tikro džiaugsmo, ramybės ir palaimingos vilties!
Drąsių idėjų, energijos naujiems darbams ir ramybės Jūsų namams!
Butkiškės kaimo bendruomenės taryba
Susitikimas su „Misija Sibiras 14“ dalyviais
Kiekvienos tautos istorijoje yra normalaus gyvenimo periodai ir didelių apsisprendimų, žūtbūtinių grumtynių „būti ar nebūti“ metai. Turbūt didžiausia atsakomybė tautai ir istorijai tenka toms kartoms, kurioms likimas lėmė tokiose kryžkelėse atsidurti. Manajai kartai teko laimė matyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, skaudžius sausio 13 įvykius. Mūsų tėvų, senelių kartai teko didesni išbandymai. Stipresniam kaimynui užpuolus, neteko valstybingumo. Jiems teko stoti nelygion kovon, buvo išžudyti, kiti kalėjimuose, lageriuose išmarinti badu, daugelis iškentė tremties šaltį ir badą. Jų vardus tada buvo pasistengta ištrinti iš ateinančių kartų atminties. Bet ne taip lengva ištrinti tai, kas yra mūsų istorija, skaudi istorija.
„Šventinis traukinys“ Butkiškėje
Į Butkiškės „geležinkelio stotį“ rugpjūčio 30 dieną 12 kartą atvyko specialusis, šventinis vasaros palydėtuvių traukinys. Padedant traukinio vyriausiam kontrolieriui Linui, 12-je vagonų buvo įkurdinti keleiviai ir, dienos trukmės kelionę užpildžiusios, linksmybės.
I-ame, linksmajame traukinio vagone įsikūręs Butkiškės kaimo bendruomenės ansamblis linksmino keleivius. Vyriausias mašinistas Vytautas garsiniais signalais neleido nė vienam užsimiršti kokia transporto priemone keliaujama. Visiems keliaujantiems kontrolierės Vilma ir Jūratė karts nuo karto atverdavo kai kurių vagonų duris, padėdavo sėkmingai pereiti iš vieno į kitą vagoną, įlipti ar išlipti kurioje nors laiko ar įvykio stotelėje. Vyriausias kontrolierius Linas skatino aktyviausius, bendruomeniškiausius pavienius keleivius ir išradingai išpuoštus vagonus.